„CE“ – saugus naudoti

Šių dienų visuomenėje, kurioje vis daugiau kalbama apie tvarumą, globalinį atšilimą ir kitas opias problemas, pradedame apgalvotai paskirstyti savo išlaidas vengiant nereikalingų ar nekokybiškų daiktų. Tačiau, neretai pasitaiko atvejų, kuomet iš pažiūros puikiai pagamintas elektros prietaisas sugenda, o kartais sukelia pavojų naudotojui.

Ant įvairių elektronikos prietaisų, dažnai, pastebime dvi raides „CE“ jomis žymima prancūzų kalbos frazės „Conformité Européene”, (liet. „Europos patvirtinimas“) santrumpa, rodo, kad produktą įvertino gamintojas ir garantuoja, jog produktas atitinka Europos Sąjungos (ES) saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Juo turi būti pažymėti bet kurioje pasaulio vietoje gaminami produktai, kuriais prekiaujama ES.

„Fab Lab Kaunas“ projektų vadovo Audrius Merfeldo teigimu, produktai ženklinami „CE“ žyma turi atitikti šias keturias direktyvas, kurios užtikrintų gamino saugumą vartotojui:

• EMC 2014/30/EU – elektromagnetinis suderinamumas. Jis užtikrina, kad produktas netrikdys kitų įrenginių, o šie jo, veikimo dėl natūralaus elektromagnetinio spinduliavimo. Pavyzdžiui širdies stimuliatorius turi būti atsparus aplinkai, kad nesutriktų jo darbas.
• Antroji – Low voltage 2014/35/EU, ši direktyva yra taikoma visiems produktams, kurie maitinami iš elektros tinklo ar yra aukštos įtampos, tokiems, kaip televizorius, šaldytuvas, kompiuterio monitorius. Gamintojas šia direktyva užtikrina, kad jo gaminamas prietaisas nesukels pavojo žmogaus sveikatai – prietaisas neužsiliepsnos, nepraras izoliacinių savybių einant laikui ar atsiradus gedimui ir k.t.
• Trečioji direktyva – Restriction of Hazardous Substances RoHS 2011/65/EU. Ji užtikrina, kad gamyboje nenaudojamos sveikatai pavojingos medžiagos, kurių likučiai gaminyje galėtų būti pavojingi vartotojui (gyvsidabris, švinas, kadmis ir k.t.) bei elektronikos atliekos bus saugiai utilizuojamos.
• Ketvirtoji – General Product Safety Directive 2001/95/EC. Ji užtikrina, kad plastikiniai gaminiai nebus degūs, papuolus į degę aplinką nesmilks ir neišskirs nuodingų garų, sulūžę nesuskils į aštrias šukes galinčias sužeisti ir t.t.

Dauguma produkcijos Lietuvą bei kitas ES šalis pasiekia iš trečių šalių su skirtingais ženklinimais, kas parodo, kad prekė yra skirta įvairių šalių rinkai. Pagal prekių žymėjimą, galime sužinoti iš kur prekė yra importuota, – sako A. Merfeldas.

„Šis ženklinimas, taip, yra aktualus importuotojams, tačiau reikia nepamiršti, kad kitos šalys taip pat turiu savo ženklinimus, kurie užtikrina tam tikrų direktyvų laikymąsi. Jungtinėse Amerikos Valstijose yra naudojamas – FCC, Kinijoje – CCC žymėjimas, Japonijoje – VCCI, Australijoje „C-Tick“ ir t.t. Tačiau reikia nepamiršti, kad nors ir dauguma standartų harmonizuoti, ne visuomet prekė atitinkanti ES taikomus reikalavimus atitiks ir Amerikoje ir atvirkščiai. Standartai kuriami ir pritaikomi prie vietinių servisų ir elektromagnetinio spektro dažnių juostų (GSM, Wi-Fi, ISM ir t.t.). Daugelis valstybių atskiria elektromagnetinio suderinamumo, saugos ir kitus ženklinimus“ – tikina „Fab Lab Kaunas“ projektų vadovas.

Už gaminių tinkamumą ES reikalavimams atsako pats gamintojas ar importuotojas, kuris naudodamas šį ženklinimą prisiima visą atsakomybę.

„Tačiau reikia nepamiršti, kad CE ženklą užsideda pats gamintojas, todėl šis ženklas ne visuomet užtikrina kokybę, jis tik patvirtina, kad prekė atitinka ES reikalavimus. Tačiau kiekvienas gaminys nėra testuojamas“, – sako A. Merfeldas.

Pasitaiko, kad iš Kinijos eksportuojamiems gaminiams uždedamas labai panašus, bet modifikuotas CE ženklas, kuris anot Kinijos atstovų reiškia „China Export“ ir nieko bendro su CE ženklinimu neturi. Importuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir atpažinę tokį ženklinimą pasitikrinti ar produktas tikrai tinkamas ES rinkai, kitu atveju už gaminio tinkamumą atsakys importuotojas parduodantis prekę.